Naujoji mokslininkų karta: CTF doktorantas Lukas Jasiūnas

2017-01-11 11:00

Pratęsiame naujosios mokslininkų kartos rubriką su doktorantu 2016 metais prisijungusiu prie cheminės technologijos fakulteto. Pristatome Luką Jasiūną, Organinės chemijos katedros pirmo kurso doktorantą. Baigęs mokyklą Vilniuje akademinės laimės dar 2010-siais metais mūsų pašnekovas patraukė ieškoti į Skandinaviją. Žemyninėje Danijos dalyje praleido 6 metus. Pirmieji ketveri - mechanikos inžinerijos bakalaurui įgyti. Pradėjęs nuo produktų dizaino bei 3D prototipavimo, galiausiai Lukas pasirinko atsinaujinančios energetikos specialybę. Nors, tiesą pasakius, visi trys galimi pasirinkimai: inžinerinis dizainas, automatika bei atsinaujinančios energijos technologijos pašnekovui pasirodė labai įdomūs. Galiausiai taip ir gavos, kad bakalauro metu vos sutilpo į 240 ECTS kreditų limitą.. „Norėjosi viską išmokti bei sužinoti“, - prisimena Lukas. Magistrantūros metu ypač sudomino moksliniai tyrimai, eksperimentai. Šiluminės energijos bei procesų inžinerijos programoje jaunuolis įniko į modernaus biokuro gamybos subtilybes. 

Atgal į Lietuvą su tikslu atrasti bei tobulėti

Dar nuo bakalauro laikų Lukas ieškojo galimybių grįžti atgal į Lietuvą. Doktorantūra pasirodė puikus momentas būtent tam. Susisiekus su profesoriais bei kontaktiniais asmenimis keliose Lietuvos institucijose, KTU studentui paliko geriausią įspūdį. Ypač dėl to, kad buvo lengva suderinti doktorantūros darbo tematiką bei suteiktos puikios darbo sąlygos. Pašnekovas suskubo paminėti ir pozityvią KTU atmosferą bei plačias čia dirbančių specialistų pažiūras. 

Paprašytas palyginti studijų aplinką Danijoje bei KTU Lukas susimąsto: „Dar visai neseniai tesugrįžau...“,- šypteli vaikinas. Tačiau kelis panašumus įvardija gan greitai: aktyvus mokslinio vadovo ir katedros palaikymas bei atviras komunikacijos pobūdis vienija patirtis trijuose institutuose.

Kaip teigiamą panašumą pašnekovas pamini ir mokslinio kūrybiškumo laisvę – studentai skatinami ieškoti bei tobulėti savo mokslo srityse. „Buvau maloniai nustebintas ir tuo, kad KTU nėra biurokratiška institucija – skeptiškai tikėjausi neatpainiojamo popierizmo, apie kurį karts nuo karto tenka girdėti Lietuvos universitetuose. Su tuo susidurti dar neteko – prašymai bei formos pildomos internetu, viskas patogu ir greita.“

Skirtumų, be abejo, taip pat yra. Vienas esminių – doktoranto statusas. Danijoje doktorantas yra mokslo institucijos darbuotojas, o Lietuvoje – studentas. Nors čia tai neturi daug įtakos, Danijoje, bent jau finansiškai, kur kas patraukliau būti universiteto darbuotoju. Prakalbus apie finansus – tai dar vienas ryškus skirtumas. Atsižvelgiant į gyvenimo kaštus dvejose šalyse, Danija, nors ir laikoma „brangia“ šalim, suteikia daugiau finansinės laisvės doktorantūros laikotarpiu. O tai, pašnekovo nuomone, gali sumažinti streso lygį bei įgalinti daugiau žmonių siekti mokslų daktaro laipsnio.

Vis knieti sužinoti, o kaip gi su darbo sąlygomis užjūryje? „Kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienyje – labai priklauso nuo konkretaus universiteto ir netgi mokslinės grupės sugebėjimų užsitikrinti finansavimą, ryžto dalyvauti projektuose. Jau spėjau įsitikinti KTU „leopardiškais“ įgūdžiais šioje strityje – laboratorijos įrengtos ir paruoštos moksliniam darbui“, - atskleidžia Lukas.

Darbas su atsinaujinančiais šaltiniais – švaresnei ateičiai

Tiriamąja veikla Lukas susidomėjo gan atsitiktinai, nors mokslu žavėjosi ilgą laiką. Magistrantūros metu dėmesį patraukė vienas semestro projektų pasiūlymų. Susitikus su vadovu, tuo metu taip pat doktorantu, sukilo entuziazmas – galimybė eksperimentuoti bei prisidėti prie tyrimų jaudino. Taip ir prasidėjo KTU doktoranto kelias mokslo srityje. „Projekto metu pradėjau veiklą biokuro gamyboje. Teko tirti pačią gamybos technologiją, modeliuoti procesus. Biokuro srityje su moksline grupe pavyko parodyti pranašumus panaudojant atliekinį glicerolį gamyboje, taip pat sėkmingai išgavome naftos atitikmenis iš įvairių antros kartos biomasės išteklių, tarp jų ir iš grybų bei jūros dumblių auginimo šalutinių produktų“, - pasakojo jaunasis mokslininkas. Baigęs magistrantūrą Lukas pasirinko tęsti tyrimus aukštesnės vertės bioproduktų sintezės srityje.

Doktorantūros laikotarpiui užsibrėžtas tikslas – efektyviai panaudoti Lietuvoje gausias atliekines žaliavas biopoliuretano sintezei.

O kodėl sudomino būtent poliuretanas? Mūsų pašnekovas greitai paaiškina - poliuretanas supa mus kone visur, ši medžiaga naudojama mūsų automobiliams, baldams paminkštinti, pastatams apšiltinti, medžiagoms klijuoti. Vien Rytų Europoje 2005-siais metais buvo pagaminta virš pusės milijono tonų poliuretano. Šiuo metu poliuretano gamybai naudojami iškastiniai ištekliai arba aliejai (pvz. sojų).  Svarbu sumažinti ir galiausiai panaikinti naftos produktų bei maistinių žaliavų panaudojimą bioproduktų gamyboje. Pastaroji pažiūra aiškiai išreiškiama ir Europos direktyvos – svarbu panaikinti konkurenciją kuo greičiau, kadangi objektyviai atsižvelgdami į neigiamą gyvulinės kilmės produktų poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai, ateityje būsime dar labiau priklausomi nuo tvariai išgaunamų augalinės kilmės maistinių produktų.

Nuoširdi motyvacija – doktorantų kuras

Kolegoms jauniesiems mokslininkams Lukas pataria pasinerti į mokslinę sritį, kuri būtų patiems įdomi bei motyvuojanti stengtis ir asmeniškai tobulėti. „Bėgant metams taip pat išmokau nebijoti permainų: kaip ir kitose gyvenimo srityse, moksliniai interesai su laiku kinta, vystosi“, - sako jis.

  •  
  •  
  •  
  •  

Kitos naujienos

image
2017-06-21 13:15
Tarptautinės ISEKI FOOD asociacijos, vienijančios aukštojo mokslo, tyrimų centrų ir institutų bei maisto verslo organizacijas iš 56 pasaulio šalių, studijų kokybės ženklas EQAS-Food Label suteiktas KTU Cheminės technologijos fakulteto bakalauro studijų programai Maisto mokslas ir technologija bei magistrantūros...
image
2017-05-18 15:15
Pristatome KTU jaunųjų mokslininkų porą moksle ir gyvenime: Nadzeya (Nadya) Kukhta ir Tomą Matulaitį. Nadya į Kauną atvyko daugiau nei prieš 5 metus. Pabaigusi magistratūros studijas Minske, mergina tarptautiniam Europos projektui prisijungė prie KTU mokslininkų, netrukus čia pradėjo ir doktorantūros studijas. Be...
2017-05-08 11:15
Birželio 3 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventus kviečiame sugrįžti į savo Alma mater: pasivaikščioti fakulteto koridoriais, susitikti studijų draugus ir dėstytojus, pasėdėti auditorijose, pamatyti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė Jūsų aukštoji mokykla. Universitetas Jūsų lauks atvertomis...
image
2017-04-03 18:00
Kviečiame susipažinti su Aurimu Bieliausku. Pristatysime jaunąjį mokslininką, jo darbą bei pasiekimus. Baigęs vidurinę Kaune, Aurimas pastaruosius dešimt metų dirba KTU Sintetinės chemijos institute. Kaip gan dažnas lietuvis, mokslininkas sportuoja. Dar jaunystėje svajojęs apie krepšinio karjerą, Aurimas neapleidžia...
image
2017-03-21 20:00
Kovo 20 d. Kauno technologijos universitete (KTU) trečią kartą vyko renginys „Švęsk Žemės dieną su KTU“, kuriuo siekiama atkreipti moksleivių, mokytojų ir akademinės bendruomenės dėmesį į Žemės išsaugojimą.  Iškilmingai pakėlus vėliavą šalia KTU Cheminės technologijos fakulteto, dekanas prof. Eugenijus Valatka...
2017-03-04 15:15
„Chemikų dienos“ –  jau 22 metus iš eilės vykstantis chemiškiausias renginių ciklas, organizuojamas KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų atstovybės  „VIVAT chemija“.  Sparčiu tempu 2017–aisiais prabėgsiančios „Chemikų dienos“ stebins studentus įvairiomis jau tradicija tapusiomis veiklomis. Šis...
image
2017-02-20 13:30
Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, iš kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai pagrinde naudojami ir maisto pakuočių gamybai....
image
2016-12-23 18:45
Cheminės technologijos dekanas prof. Eugenijus Valatka fakulteto bendruomenę sveikina su artėjančiomis šventėmis.