Tyrimas: šiuolaikiniai pastatai atvira liepsna įsiplieskia 5 kartus greičiau

2016-12-06 18:00

Gaisruose daugiausia nuostolių padaro liepsnos, tačiau daugiau gyvybių nusineša nuodingi gaisrų dūmai. Specialistų teigimu, šiandien nuo menkiausios kibirkšties pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau nei prieš tris dešimtmečius, nes statyboms ir ypač vidaus apdailai intensyviai naudojami plastikai, klijai, kitos liepsnai neatsparios medžiagos ne tik pastatų konstrukcijoje, bet ir interjere. Tačiau gaisrų metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia nemažesnį pavojų nei pati ugnis. Dažnai išsiskyrusių toksinių medžiagų poveikis yra ilgesnis ir net pavojingesnis, tačiau ši problema yra mažai aptariama tiek visuomenėje, tiek tarp specialistų. Šios konferencijos tikslas užpildyti šią spragą, paskatinti skirtingų sričių specialistus apjungti pastangas sprendžiant šią problemą – sakė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius.

„Statistika tokia, kad jei atvira liepsna užsiplieksti pastatui anksčiau reikėdavo 15-20 min., tai dabar tam pakanka vos 3-5 min. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog nors keičiantis statybos technologijoms bei medžiagoms sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių produktų, juos kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti. Atskira problema gaisro atveju – buitiniai prietaisai, kurių šiais laikais namuose daugiau nei anksčiau“, – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius.

Pasak prof. Richardo Hullo iš Central Lancashire universiteto (UCLan), dabartinė situacija itin pavojinga ir dėl to, kad degant pastatuose esančioms statybinėms medžiagoms išsiskiriantys nuodingi dūmai bei nuodingų medžiagų mišiniai ne tik nusineša gyvybes, bet turi ilgalaikių padarinių gyventojų sveikatai. Prie toksinių medžiagų išsiskyrimo į aplinką gaisrų metu problematikos šiuo metu dirba ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, kurios tikslas – nustatyti aiškias teršalų emisijos vertes, pagal kurias turėtų būti vertinama visa Europoje pagaminama ar į ją įvežama produkcija. Taip pat siūloma Europos mastu įtvirtini vieningus statybinių bei apdailos medžiagų bandymo ir sertifikavimo standartus, kuriais remiantis medžiagų kokybė būtų vertinama, o jų naudojimas reglamentuojamas atsižvelgiant į tai, kiek toksiškų ir sveikatai pavojingų medžiagų išsiskiria į aplinką joms degant.

Savo pranešime Danijos ugniagesių vėžio organizacijos vadovas Tommy Bækgaard Kjær atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis ir besikaupiantis toksinių medžiagų poveikis ypač yra aktualus ugniagesiams. Moksliniai tyrimai rodo, kad visa eilė susirgimų būdingų ugniagesiams, yra sukeliami toksinių medžiagų išsiskiriančių gaisro metu. Tos medžiagos kaupiasi žmogaus organizme, ir per eilę metų pasiekia pavojingą ribą. Vis daugiau šalių šie susirgimai pripažįstami profesiniais susirgimais.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekano, Aplinkosaugos katedros doc. dr. Dainiaus Martuzevičiaus teigimu, statybinių produktų poveikis aplinkai yra tema, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio.

„Svarbus reglamentavimas ir didesnis dėmesys, bet svarbiausia, kad patys gyventojai gali save apsaugoti nuo skaudžiu pasekmių. Apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu neaiškios kilmės medžiagų, lengvai degių bei toksiškus junginius išskiriančių medžiagų“, – teigia doc. dr. Dainius Martuzevičius.

„Pirminė pastato funkcija yra užtikrinti žmonėms sveiką gyvenamąją ar darbinę aplinką. Šiuo metu, per daug susikoncentravus į energinį efektyvumą, ima atrodyti, kad pagrindinė pastato paskirtis – energijos taupymas. Dėl tokio požiūrio standartiniuose pastatuose suprastėja mikroklimatas ir oro kokybė, o gyventojai gali jausti neigiamą poveikį sveikatai“, – teigia mokslininkas.

Ekspertas pabrėžia, jog nors egzistuoja socialiai atsakingų gamintojų, užtikrinančių savo produkcijos medžiagų kokybę, jas neretai nurungia pigesnė ir mažiau kokybiška produkcija. O blogiausia, jog dėl mažiausios kainos tokia produkcija kaip – baldai, indai, statybinės medžiagos ir pan. tampa mokyklų ar darželių pasirinkimu.

Daugiau apie tai, ką reiktų žinoti apie aplinkoje gaisro metu atsiduriančias toksiškas medžiagas, bei ką galima padaryti siekiant apsaugoti visuomenę, šiandien buvo diskutuojama Kaune „KTU Santakos slėnyje“ vykstančioje konferencijoje „Ilgalaikis gaisrų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“. 

  •  
  •  
  •  
  •  

Kitos naujienos

files
2017-09-15 10:45
Didžiausia pasaulio kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, maloniai kviečia Jus į kasmetinį renginį – jau septintus metus organizuojamą „Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENĄ 2017, kuri vyks spalio 12 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7, Vilnius). Čia galėsite pamatyti ir...
image
2017-09-06 10:00
Dar viena mūsų fakulteto studentė Gita Matulevičiūtė dalinasi savo gerąja patirtimi apie dalyvavimą Mentorystės programoje. Anot jos, mentorystės programa neabejotinai suteikė didžiulį įgūdžių, potyrių bei žinių bagažą.  „Su šypsena prisimenu pirmąsias dienas laboratorijoje – nedrąsu prisiliesti, sudaužyti ar...
files
2017-08-30 12:00
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Kauno technologijos universiteto studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus. 2017-2018 mokslo metais bendrovėje bus skirtos vardinės stipendijos baigiamajam magistro...
image
2017-07-01 16:00
Unikali Kauno technologijos universiteto (KTU) mentorystės programa jau ne vienam studentui padėjo suprasti, kokios yra galimybės baigus universitetą, kaip reikia ugdyti karjerai ir mokslui reikalingas kompetencijas bei motyvuotai siekti tikslų. Viena iš jų – Cheminės technologijos fakulteto studentė Aistė Kveselytė....
image
2017-06-30 12:15
Susipažinkite su Vytautu Abromaičiu – jaunuoju Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros mokslininku, intensyviai sprendžiančiu vandens taršos problemas. „Esu tipiškas kaunietis, tačiau labai myliu gamtą, kurioje dažnai praleidžiu laisvalaikį“ – prisistato Vytautas. Daktaro disertaciją baigiantis rengti...
image
2017-06-28 15:30
Sparčiai augant gyventojų skaičiui, žmonija faktiškai balansuoja ant bado ribos. Sakysite nesąmonė? Juk, atrodo, gyvename kone pertekliuje, turime visko, ko tik galime įsigeisti, ir dar daugiau. Tačiau tai –  tik viena dalis tiesos. O kita gyvenimo pertekliuje pusė bauginanti – gamtiniai ištekliai naudojami vis...
image
2017-06-21 13:15
Tarptautinės ISEKI FOOD asociacijos, vienijančios aukštojo mokslo, tyrimų centrų ir institutų bei maisto verslo organizacijas iš 56 pasaulio šalių, studijų kokybės ženklas EQAS-Food Label suteiktas KTU Cheminės technologijos fakulteto bakalauro studijų programai Maisto mokslas ir technologija bei magistrantūros...
image
2017-05-18 15:15
Pristatome KTU jaunųjų mokslininkų porą moksle ir gyvenime: Nadzeya (Nadya) Kukhta ir Tomą Matulaitį. Nadya į Kauną atvyko daugiau nei prieš 5 metus. Pabaigusi magistratūros studijas Minske, mergina tarptautiniam Europos projektui prisijungė prie KTU mokslininkų, netrukus čia pradėjo ir doktorantūros studijas. Be...