Dažnai teigiama, kad lyderiu yra gimstama, tačiau kai kurias lyderio savybes – atsakingumą, ryžtą, drąsą, komunikabilumą – galima išsiugdyti

2015-11-25 08:30

Straipsniuose apie geidžiamus darbuotojus dažnai kalbama apie ypatingas lyderio savybes, darbo komandoje gabumus, gebėjimą efektyviai valdyti laiką bei išskirtinį kūrybingumą. Tačiau ką daryti, jeigu šios savybės toli gražu nėra tavo stiprioji pusė ir manai, kad ieškotis darbo yra neverta? Ne visi žmonės gimė turėdami idealius gebėjimus, tinkančius bet kokiai veiklai, todėl nereikia jaudintis, kad būsi netinkamas savo darbdaviui, o verta pradėti ugdyti savybes, kurios padės susirasti darbą.

Straipsniuose apie geidžiamus darbuotojus dažnai kalbama apie ypatingas lyderio savybes, darbo komandoje gabumus, gebėjimą efektyviai valdyti laiką bei išskirtinį kūrybingumą. Tačiau ką daryti, jeigu šios savybės toli gražu nėra tavo stiprioji pusė ir manai, kad ieškotis darbo yra neverta? Ne visi žmonės gimė turėdami idealius gebėjimus, tinkančius bet kokiai veiklai, todėl nereikia jaudintis, kad būsi netinkamas savo darbdaviui, o verta pradėti ugdyti savybes, kurios padės susirasti darbą.

Nors daug kur teigiama, kad lyderiu yra gimstama, tačiau kai kurias lyderio savybes – atsakingumą, ryžtą, drąsą, komunikabilumą – galima išsiugdyti šiek tiek pasistengus. Daugeliui mūsų dažnai trūksta ryžto ir mes bijome prisiimti atsakomybę ar esame nedrąsūs, tačiau tokiais bruožais nepasigirsi darbo pokalbyje. Todėl verta pradėti saviugdą jau šiandien!

Atsakomybė – daugiau ar mažiau, visi jos vengiame, tačiau joks darbas nebus nudirbtas tinkamai, bet atsakomybės jausmo. Nuo ko pradėti?

Jeigu nori, kad kiti tave matytų kaip atsakingą žmogų, turi įgyvendinti visus pažadus, kuriuos esi davęs. Jeigu pažadėjai grupės draugui susitikti pasimokyti, taip ir padaryk. Neišsisukinėk, kad turi jau kitų planų ar daug darbo. Kalbant apie universitetą, turi laiku atsiskaityti visas privalomas užduotis. Jeigu nevėluosi ir tvarkingai viską atliksi, dėstytojai tikrai manys, kad tu esi ganėtinai atsakingas. Būti atsakingu yra viena, o prisiimti atsakomybę - šiek tiek kita. Prisiimti atsakomybę reikia nemažai drąsos ir ryžtos, bet tai nėra misija neįmanoma. Pradėk nuo mažų dalykų. Jeigu dirbi komandoje – pasisiūlyk būti jos vadovu. Nors ir būsi atsakingas už savo grupę, tačiau prireikus pagalbos neliksi visiškai vienas. Kitas veiksmingas būdas yra kontaktavimas su dėstytojais. Jeigu tavo grupei iškilo kokių nors neaiškumu ar klausimų, padėk juos išsiaiškinti paklausdamas dėstytojų patarimo. Dažnas bendravimas su universiteto administracija ar dėstytojais atkreips į tave dėmesį ir jie manys, kad esi savo grupės lyderis. Visada naudokis situacijomis, kada dėstytojai prašo surinkti ar perduoti kokią nors informaciją grupei, ir pasisiūlyk tai atlikti. Jeigu manai, kad tokios užduotys tau yra per lengvos, siek didesnių tikslų: tapk grupės seniūnu ar kokios nors organizacijos nariu ir siūlyk bei įgyvendink savo idėjas. Niekas geriau neįtvirtina tavo atsakomybės, kaip atlikti darbai.

Kita svarbi savybė, kurios reikia ne tik lyderiams, bet ir visiems sėkmingiems žmonėms, yra komunikabilumas.

Harmoningoje ir efektyvioje darbo aplinkoje bendravimas užima ypač reikšmingą vietą, tad darbdaviai nori savo komandoje turėti žmones, kurie pasižymi puikiomis komunikabilumo savybėmis. Kai pasaulį valdo bendravimas socialiniais tinklais, yra tikras iššūkis palaikyti sklandų pokalbį su gyvu žmogumi. Studentai šią tiesą dažniausiai supranta pradėję dirbti komandoje ar atsiskaitinėdami žodžiu. Tačiau pasibaigus studijoms tavęs lauks vienas iš svarbiausių bendravimo iššūkių – pokalbis dėl darbo (papildomos informacijos apie pasiruošimą šiam pokalbiui gali rasti Karjeros centro tinklalapyje). Norint jam pasiruošti neužteks kelių dienų, nes bendravimo įgūdžius reikia lavinti jau dabar. Svarbiausias patarimas – kuo mažiau internetinio ir kuo daugiau gyvo bendravimo. Jeigu nori pabendrauti su draugais, pasiūlyk jiems susitikti, o ne susirašinėk socialiniuose tinkluose. Jeigu nori aptarti grupės darbą, venk grupinių pokalbių „Facebook“ aplinkoje, pasiūlyk visiems susitikti bibliotekoje ar kavinėje ir ten aptarti reikalus. Kiekvieną kartą, kai per paskaitą iškils koks nors klausimas, ne rašyk el. laiško dėstytojui, o nueik pas jį ir paklausk to paties gyvai. Pokalbio metu uždavinėk klausimus. Tai rodo tavo susidomėjimą. Nors daugelis mano, kad bendravime svarbiausia yra kalbėti, tačiau pašnekovo išklausymas taip pat yra labai svarbus, tad netingėk ir įdėmiai klausykis, kas tau yra pasakojama. Nepažįstamų žmonių aplinkoje būk pirmas, kuris parodo iniciatyvą susipažinti, o nelauk, kol būsi pakviestas prisistatyti. Nors pirmi bandymai gali baigtis trumpu atsakymu ar nejaukia tyla, tačiau darant tai pakankamai dažnai atsitiktiniai užkalbinimai taps įpročiu ir baimė dings, o komunikaciniai gabumai tik tobulės.

Daugelis darbdavių ypač vertina gebėjimą efektyviai išnaudoti laiką, tačiau kuris studentas nepasilieka visų darbų paskutinei minutei ir verčiasi per galvą, kad tik spėtų laiku?

Kam daryti šiandien, jeigu gali padaryti rytoj, ar ne? Dažnai paskutinėmis minutėmis padaryti darbai nebūna tokie kokybiški ir gerai apgalvoti, kokie jie galėtų būti, jeigu jiems skirtumei daugiau laiko, o patiriamas stresas dėl „dead line‘o“ tikrai neduoda naudos tavo organizmui. Gera žinia ta, kad išmokti efektyviai valdyti savo laiką yra įmanoma. Visų pirma, pradėk planuoti ir užsirašinėti darbus, kuriuos turi atlikti. Nesvarbu ar tai bus kalendorius, ar telefono užrašinė, tačiau svarbu, kad vienoje vietoje turėtum visų darbų ir terminų, iki kada juo reikia atlikti, sąrašą. Matydamas bendrą vaizdą galėsi lengviau susiplanuoti laiką ir visada žinosi, kiek darbo turi atlikti. Antra, pradėk dėliotis prioritetus ir tikslus. Darbai turėtų būti surikiuoti neatidėliotina tvarka. Taip pat apsvarstyk, kiek laiko gali skirti kiekvienai užduočiai. Galbūt skaidrių pristatymo rengimui užteks ir 2 valandų, o referato rašymui – visos dienos, bet ne atvirkščiai. Taip pat labai svarbu, kad pradėdamas kokią nors veiklą, pašalintum visas išsiblaškymo šaltinius: išjungtum telefono garsą, atsijungtum nuo „facebook“ ir kitų socialinių tinklų, praneštum draugams, kad esi užsiėmęs. Susikaupęs darbą atliksi ne tik greičiau, bet ir kokybiškiau. Verta paminėti priežastis, kodėl mums kartais nesiseka visko atlikti laiku, viena jų – kelių darbų darymas vienu metu. Yra ištirta, kad tokia veikla sueikvoja 20-40%  daugiau laiko pilnam užduočių atlikimui, nei jas darytumei atskirai. Taigi šiuo atveju galioja taisyklė „less is more“. Kita priežastis – nemokėjimas realiai įvertinti savo pajėgumo. Nemoki žmonėms atsakyti „ne“ ir galiausiai lieki vienas su krūva darbų? Geriausia išeitis – pasistenk pasiūlyti tik savo pagalbą, o ne prisiimk atlikti visą darbą pats. Taigi galima teigti, kad kelias į sėkmingą laiko valdymą yra grįstas planavimu, prioritetų dėliojimu ir objektyviu savo jėgų įvertinimu.

Kita ugdytina savybė – mokėjimas dirbti komandoje.

Dažnai studentų tarpe frazė „komandinis darbas“ yra suprantama dviem variantais: 1. Jokio darbo, nes kiti padarys už mane 2. Ir vėl turėsiu dirbti už kitus. Nei vienas, nei kitas požiūris nepadės susirasti darbo, nes šiuolaikiniai darbdaviai nori turėti žmogų, kuris geba komunikuoti su kitais ir sugeba vykdyti komandines užduotis. Kaip pagerinti tokio darbo įgūdžius? Pirmiausia, niekada neatsisakyk užduotį atlikti komandoje ir kiekvieną kartą stenkis dirbti su skirtingais žmonėmis, o ne su gerais pažįstamais. Taip išmoksi bendrauti su skirtingo charakterio žmonėmis ir spręsti įvairias problemas. Juk niekada negali žinoti, su kokia žmonių grupe tau teks dirbti ateityje, tad geriau būti iš anksto pasiruošusiam. Taip pat svarbu, kad atrastum savo vietą komandoje, kad galėtum geriausiai atsiskleisti. Galbūt tu esi „idėjų generatorius“ ir gali būti atsakingas už kūrybinius projekto sprendimus. Galbūt tu turi talentą motyvuoti kitus ir galėtum įkvėpti savo komandos draugus naujam darbui. Grupiniam darbui taip labai reikalingi žmonės, kurie: atlieka jiems paskirtas užduotis, derasi ir komunikuoja su kitais komandos nariais dėl konkrečių tikslų, vadovauja ir prižiūri komandą, paskirsto darbus. Tad prieš imdamasis kokios nors užduoties gerai pagalvok, kurioje srityje geriausiai save realizuotum, kad darbas grupėje taptų malonumu tiek tau, tiek tavo komandai. Dirbdamas komandoje kuo daugiau komunikuok ir tarkis su kolegomis. Pasistenk rasti bendrą sprendimą ir nebūk prisirišęs tik prie savo idėjos, nes pykčiai su bendradarbiais yra dalykas, kurio turėtum vengti. Visada pasiūlyk savo pagalbą. Pagalbą, o ne darbo perėmimą. Jeigu ruošiate prezentaciją, pasisiūlyk peržvelgti draugo surinktą informaciją ar pakomentuok jo atliktą dalį. Taip ne tik parodysi savo draugiškumą, bet ir padėsi savo komandai pasiekti geresnių rezultatų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad grupėje kiekvienas jaustųsi svarbus. Tam įgyvendinti paprasčiausiai užtenka paklausti, kaip visiems sekasi dirbti, paprašyti jų nuomonės vienu ar kitu klausimu. Įgyvendinęs šiuos patarimus tapsi tikru komandos žaidėju!

Straipsnį rengė: KTU Karjeros centro savanorė: Karolina Kužmarskytė