Jolanta Kavalė: akademinio darbo skelbimuose – diskriminuojanti biurokratija

2015-10-19 07:00

Dažnai karjeros konsultantai pastebi barjerus, kuriuos tyčia arba to specialiai nesiekiant, sukuria pačios organizacijos, viešindamos savo darbo skelbimus ir pranešdamos apie kandidatų į darbo vietą registravimo tvarką. Ypač tokie barjerai akivaizdūs valstybinėse institucijose, aukštojo mokslo įstaigose, kuriose kandidatų į darbo vietą reikalaujami dokumentai yra tokie specifiniai, jog jų pateikimą galima laikyti diskriminuojančiais, t.y. sukuriančiais nelygias sąlygas pretenduoti į darbo vietą.

Jolanta Kavalė

Bendrai, teikiant paraišką dėl darbo vietos, iš kandidatų dažniausiai reikalaujama dviejų dokumentų – gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško. Tokia tendencija yra paplitusi visoje Vakarų Europoje, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Žinoma, yra ir specifinės institucijos, kuriose reikalaujama ir kelių papildomų dokumentų.

Suprantama, kad pretenduojant į darbo vietą, kur bus dirbama su vaikais ar neįgaliaisiais, darbdavys gali reikalauti neteistumo pažymos. Galima suprasti ir valstybės tarnybos specifinius reikalavimus kandidatų paraiškos dokumentams. Tačiau tenka pastebėti ir su sveiku protu prasilenkiančių reikalavimų. Ypač šie reikalavimai atrodo neadekvatūs kreipiantis dėl dėstytojo ar mokslininko darbo. Kai kada šioje srityje esame panašūs į lenkus ar rumunus, nes ten iš kandidatų į darbo vietą reikalaujama vietinės ministerijos XXXX metais patvirtintos pažymos apie dėstytus studijų modulius, tam tikros forčmos pažymų įrodančių didaktinės mokomosios medžiagos autorystę, oficialaus, raštiško patvirtinimo apie pedagoginio darbo stažą ir t.t. Visa tai, žinoma, pats kandidatas turi pristatyti į atranką vykdančią organizaciją.

Vidiniams kandidatams – palankesnės sąlygos

Lietuvoje kai kurie darbo skelbimai, skirti aukštojo mokslo personalui atrinkti, primena Tarybų Sąjungos biurokratijos klestėjimo laikus. Norint patekti tarp oficialių kandidatų reikia fiziškai apsilankyti toje įstaigoje, pasirašyti ant prašymų, užpildyti visą krūvą dokumentų ir atnešti patvirtinimus, pažymas, sąrašus, atspaudus, užtikrinimus ir kitokius „neginčijamus“ įrodymus, kad esi tas, kas esi. Nors, paprastai šie įrodymai pasiekiami kreipiantis telefonu į kandidato buvusius darbdavius ar tiesiog panaršius internete kandidato profilį.

Kandidatams esant užsienyje, pateikti dokumentus į akademinio ar mokslininko darbo vietą Lietuvoje– misija (beveik) neįmanoma. Visa akademinių ir mokslinių darbuotojų atrankos sistema sukurta taip, kad vidinis darbuotojas turėtų 30 kartų palankesnes sąlygas pateikti paraišką dėl laisvos darbo vietos, nei išorinis kandidatas. Tokia diskriminacija retai kam užkliūna.

Iš praėjusio šimtmečio „paveldėta“ biurokratija

Galima tik įtarti, kad tokia „filtravimo“ sistema veikia ne šiaip sau. Galbūt yra nepasitikima ir nenorima, kad į akademinį kolektyvą patektų žmogus iš išorinės aplinkos. Neatmetu ir galimybės, kad tokia dokumentų pateikimo tvarka yra tiesiog iš pereito šimtmečio paveldėta biurokratinė tvarka, kuriai pakeisti niekas taip ir neatrado laiko ar noro. Todėl ne nuostabu pamatyti tokį vieno universiteto darbo skelbimą:

Kandidatas, vykdantis reikalavimus skelbime, turi pateikti:

  1. Prašymą (fiziškai atvykti ir jį užpildyti)
  2. Kortelę (taip pat reikia atvykti, užpildyti ir būtinai pasirašyti)
  3. Sąrašą (patvirtintą kažkokio direktoriaus, kuris kažkur, tikriausiai, turi kabinetą, darbo valandas ir pietų pertraukas)
  4. Dar vieną sąrašą (prieigoms?)
  5. Pažymą 1(fiziškai reikia atvykti)
  6. Atspaudus, knygas ir kitus leidinius (??) (Reikia atsinešti susidėjus į kokią dėžutę, kad kiekvienas kandidatas turėtų personalo skyriuje po dėžę su dokumentais ir savo daiktais?)
  7. Apžvalgą, mokslo darbų (jos galima nerengti, bet vis tiek...)
  8. Kopijas (visko kas įmanoma?)
  9. Pažymą 2
  10. Pažymą 3
  11. CV (O! Gyvenimo aprašymas irgi pasirodo yra reikalingas...)
  12. Papildomus dokumentus (čia tikriausiai jie ironiškai pajuokauja pačioje pabaigoje?)

Nediskriminuojantys skelbimai – žingsnis atviresnės bendruomenės link

Gera žinia, kad Lietuvoje yra universitetų, kurie seka vakarietiškomis atrankos tradicijomis ir iš kandidatų tiek į mokslo, tiek į akademines pozicijas reikalauja sveiku protu ir nediskriminacijos tikslais pagrįstų atrankos dokumentų. Jų skelbimuose, viešinamuose keliomis kalbomis, atviruose darbo pasiūlymų portaluose matome prašymą kandidatams pateikti savo 1) gyvenimo aprašymus, 2) motyvacinius laiškus, rekomendacijas ir, savo nuožiūra atrinktus, 3) akademinius ir mokslinius pasiekimus įrodančius dokumentus.

Užsienio universitetuose paplitusios elektroninės paraiškos dėl darbo sistemos, Lietuvoje yra taip pat pamažu įsigali. Tokios sistemos leidžia kreiptis dėl darbo universitete praktiškai iš bet kurio pasaulio kampelio (įtraukiant reikalavimą, kad kandidatai turi turėti leidimą dirbti ES, ar jo net ir neturėti). Galbūt taip yra žengiamas pirmasis žingsnis į skaidresnę, atviresnę, tarptautiškesnę akademinę ir mokslinę universiteto bendruomenę.

Dr. Jolanta Kavalė, KTU Karjeros centro karjeros projektų vadovė